| Sausio 31 dien, 17 valand, Šv. Juozapo kunig seminarijoje vyko dailininko Vaidoto uko parodos atidarymas. angos od tar viena parodos kuratori – seminarijos bibliotekos vedja p. Irena Aleksandraviien. Ji pasveikino susirinkusius ir pristat parodos autori kaip labai domi, spalving asmenyb, subrendusi intelektualinje aplinkoje, kurioje buvo apstu knyg, meno, poezijos, muzikos. Praneja atkreip dmes fakt, kad dailininko tvas Vladas ukas yra ikilus mokslininkas, bibliografas, kultrininkas, meno myltojas bei kolekcionierius, o senelis i motinos puss taip pat Dievo buvo apdovanotas tapytojo talentu. Vaidoto uko pasauliros, krikionik vertybi formavimui labai didel tak dar paintis ir draugyst su prof. Juozu Keliuoiu, mstytoju Justinu Mikuiu, vliau - bendravimas su prancikonais, viesios atminties V. Orvydu, kunigu . Kavaliausku ir kitomis ikiliomis asmenybmis. Toliau buvo paymta, kad V. ukas kuria vairi anr dail: tapyb, freskas, grafik, keramik, juvelyrik. Kriniuose ryki religin tematika, darbai yra labai ekspresyvs ir iraikingi, juose labai svarbi spalvos ir formos dominant. Autorius yra surengs kelias deimtis personalini parod Lietuvoje ir usienyje. I. Aleksandraviien atkreip dmes dar vien labai svarb io krjo bruo – pilietikum ir jo kaip menininko didel moralin atsakomyb, akcentuodama dailininko domjimsi senuoju religiniu menu bei primindama jo visos eimos keliones po Lietuv, po tolimiausius emaitijos ukampius tais gdiais sovietiniais metais, renkant niekam nebereikalingus liturginius reikmenis, senus banytinius paveikslus, kurie vliau, restauratori darbo dka vl grainti banyias ir muziejus. Buvo pabrta, kad Vaidoto uko interes akiratis ities yra labai platus: alia liaudies meno, jis domjosi katakomb freskomis bei prieistoriniais raiiniais uolose - petroglifais, kuriuos tyrinjo Tian Šanyje archeologins ekspedicijos metu, be to parodos autorius neabejingas ir iuolaikiniam menui ir mus supaniai gamtos harmonijai. Praneja primin, kad Lietuvos visuomen, ypa vyresns kartos mons V. uk prisimena ir gerai pasta kaip puik ir gab urnalist, katalik radijo „Maoji studija“ krj bei ilgamet jos vadov, daugelio straipsni kultros ir religijos temomis autori, knygos apie meninink prancikon V. Orvid OFM sudarytoj ir leidj, televizijos dokumentinio filmo „Agrast vynas“ autori.
Vliau kalbjs seminarijos rektorius monsinjoras . Vabuolas padkojo kalbjusiai bibliotekos vedjai ir u jos iniciatyv, kurios rpesio dka i paroda atsiradusi seminarijoje, o taip pat paiam V. ukui, kuris dar nra eksponavs savo darb seminarijoje. Rektorius pabr, kad paroda seminarijoje turi ne tik paintin, bet ir edukacin pobd – supaindina mus su vairiomis meno rimis. Jis palygino meno krinius su Dievo kryba, prisimindamas psalms odius, kur sakoma, kad Dievas sutvr pasaul ne kaip svartyn, o kaip viet gyventi, tuo primindamas, kad iame gyvenime ne viskas yra perkama ir parduodama, o yra ir groio, kuris puoia, pripildo gyvenim nematerialiomis savybmis. Monsinjoras . Vabuolas pabr, kad tokiu bdu ie meno kriniai papuo ir seminarijos bendruomens buvim, padkojo dailininkui u galimyb grotis iais kriniais ir palinkjo jam Dievo palaimos.
Toliau odis buvo suteiktas paiam autoriui, kuris dkojo susirinkusiems bei papild j pristaiusios I. Aleksandraviiens odius, pastebdamas, kad nebuvo paminta dar viena jo „profesija“ – eimos tvo. Dailininkas pasak, kad jie kartu su j atlydjusia mona augina 6 vaikus. ia dailininkas, pabrdamas tvysts svarb savo gyvenime, primin susirinkusiems, kad jis labiausiai vertina moguje mogikum ir teig, kad visa kita pasaulyje prie tai nublanksta. Dailininkas akcentavo, kad jis nesisteng perteikti ia paroda kakok tai gro, nes jo manymu, ms gyvenimuose reikia „rupios duonos“, kuri yra kartu ir skani ir sveika organizmui, be to per jos rupum galime kai k pajusti. Tokiu bdu autorius tarsi norjo sulyginti savo poir men su maistu, kuris kartais nra graus akiai pasiirti ir bna galbt neskanus ir sunkus kramtant, taiau sveikas ir naudingas mogui. Taip pat primin, kad vis ms meniko vilgsnio kilm kakuria prasme yra i kaimo aplinkos ir kaip pavyzd primin nepasaldintas kaldines prakartles su savo natrali lyg Bernardin parapijoje gyvuli kvapais ir vaizdais ir pabr, kad meno kriniai neturt bti pagrainti, anot jo, „icackinti“. ia darb autorius prisimin genialj Mikelandel, pastebjus, kad mogui kako trksta savyje ir kad tikrasis tobulumas yra bdingas ne jam, o tik vienam Dievui ir kartu pabr, kad is menininkas genijus tik savo gyvenimo pabaigoje suprato, jog menininkui nra duota sukurti idealaus krinio, todl geriau yra kurti savo ribot ir mogik, grub daikt. Analogikai ir V. ukas savo darbuose nori pabrti mogaus dulum, o kaip kontrast tam, autorius akcentavo religin men, kuris labai danai yra atitrks nuo mogikumo. Todl, paymjo dailininkas, jis savo krini religiniuose motyvuose nort sugrti prie mogaus, o Evangelija esanti ta vieta, kurioje menas yra geriausiai suprantamas. Toliau V. ukas perjo prie savo tapybos bei keramikos krini apvalgos. Praddamas apvalg, menininkas seminaristams akcentavo kunigysts unikalum, jos bendravimo su monmis neisemiamas galimybes ir paymjo, jog nort, kad ie eksponuojami jo darbai duot bsimiesiems dvasininkams platesn poir men. Vliau menininkas, eidamas kartu su irovais prie kiekvieno darbo, nuosekliai pasakojo apie kiekvieno j atsiradimo istorij, aplinkybes, techninius i darb atlikimo aspektus, dalinosi savo igyventais krybos vargais bei diaugsmais, atsakinjo klausimus. Susirinkusieji suinojo apie amotinio molio dirbimo technologij, vairius simbolius religiniame mene bei votus, j atsiradimo ir plitimo kartu su ventj paveikslais Lietuvoje istorij. Parodos autorius pasidalino spdiais, prisimindamas savo patirt, susidrus su P. Sezano bei katakomb tapyba.
Susirinkusij vardu dailininkui u suteikt galimyb nukreipti ms vilgsnius i dievik tikrov, padkojo V kurso seminaristas R. Moisevi.
Kl. ilvinas Treinys
|